Darbuotojų įforminimas karantino metu
Lietuvoje paskelbus karantiną, daugumai darbdavių iškilo klausimas dėl darbuotojų darbo organizavimo.
Vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitų institucijų skelbiama informacija, galimi sprendimo būdai dėl darbuotojų darbo organizavimo:
1. Darbas nuotoliniu būdu – jeigu yra galimybė, darbuotojams siūlyti dirbti iš namų nuotoliniu būdu.
2. Nedarbingumas – darbuotojai, kurie augina mažamečius vaikus (darželinukus, priešmokyklinukus ar pradinukus), gali imti nedarbingumą iš SODROS vaiko priežiūrai 14 kalendorinių dienų. Tačiau šia galimybe rekomenduojama naudotis tik tada, kai nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir kai nėra senelių ar vyresnių brolių/seserų, kurie galėtų prižiūrėti vaiką. Darbdaviui šiuo nedarbingumo laikotarpiu nieko mokėti nereikės, o darbuotojas gaus išmoką iš SODROS 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus”. Daugiau informacijos galite rasti čia: https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/kaip-gauti-nedarbinguma-ir-ligos-ismoka-del-mazo-vaiko-prieziuros
3. Apmokamos atostogos – darbuotoją, kuris turi sukaupę apmokamų atostogų ir sutinka jas naudoti, galima išleisti apmokamų atostogų. Darbdavys įsipareigoja mokėti atostoginius.
4. Neapmokamos atostogos – darbuotoją galima išleisti neapmokamų atostogų, tačiau reikia turėti darbuotojo prašymą ir sutikimą išleisti neapmokamų atostogų. Kai nemokamos atostogos trunka ilgiau nei 1 mėnesį, darbuotojas tampa nedraustas ir jam pačiam reikia susimokėti PSD įmokas (t.y. 42,37€). Taip pat neapmokamų atostogų metu nėra kaupiamas stažas ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokoms. Nemokamų atostogų metu susirgęs žmogus negali gauti ligos išmokos, o slaugydamas šeimos narį – slaugos išmokos.
5. Prastova – jeigu dėl objektyvių priežasčių darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo arba jeigu Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremalią situaciją, o darbuotojas negali dirbti nuotoliniu būdu ir nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, tuomet darbdavys nustato prastovą. Kai prastova neterminuota arba ilgiau negu trims darbo dienoms, darbuotojui mokamas atlygis:
Už 1-3 darbo dienas – mokamas vidutinis darbo užmokestis;
Nuo 4 darbo dienos – mokama 40 proc. vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio.
Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma).
Informaciją apie ekonominių ir finansinių priemonių planą, pateiktą Vyriausybei (kol kas planas tik pateiktas svarstyti Vyriausybei), rasite čia: http://finmin.lrv.lt/lt/naujienos/visuomenes-sveikatos-apsaugai-ir-salies-ekonomikai-5-mlrd-euru
Kai konkrečios priemonės bus patvirtintos ir bus aišku, kaip jomis pasinaudoti, informuosime atskirai.